Tai # summerbody ar # everydaybody ?

Yra vienas dalykas, dėl kurio pavasario nemyliu. Iš visų pusių pradeda lįsti daugybė straipsnių apie dietas, raginimų pagaliau nueiti į sporto klubus, galiausiai – nuotraukų iš sporto klubų, nes REIKIA užsidirbti savo summerbody.

Stora ėdrūnė

Kol buvau stora, stengdavausi per daug nevalgyti viešose vietose (nes „ko čia ta stora karvė kemša, va todėl ir stora“), o būti nufotografuotai valgant iš viso atrodė didžiausias košmaras. Nežinau, ar kiekvienam storam žmogui taip, bet aš visada įsivaiduodavau, kad pamatę mane valgančią žmonės tiesiog gaudavo patvirtinimą, kad tas šimtas kilogramų atsirado ne iš šventos dvasios, o iš bezmožno ėdimo. Net jei valgydavau tik salotas.

Maistas turi būti skanus

Vis dėlto, maistą aš mėgstu. Ragauti, skanauti, susipažinti su naujais skoniais, o per juos – ir kitos šalies kultūra. Nors maistas mums reikalingas kaip išgyvenimas, manau, jis turi būti ne tik naudingas, bet ir skanus. Čia kaip daug smagiau pasivaikščioti miške ar paplūdimiu, negu asfaltuota gatve – nors vis tiek nueini tiek pat.

Draugei tik salotų

Turiu draugę, kuri niekada kelionėse neragauja jokių įdomesnių patiekalų. Graikijoje ji suvalgo salotas ir palieka fetą, Ispanijoje ieško tų pačių salotų, tik paprašo, kad padažą atneštų kitoje lėkštelėje ir galėtų atskirai užsipilti tris lašelius, Italijoje net nežiūri į picas ar kitus skanėstus, nes REIKIA nepriaugti kilogramų.

Suprantu, kad ne kiekvienam maistas yra šventė, bet du skirtingi dalykai, kai nevalgai, nes nenori ir kai kankiniesi, nes NEGALIMA. Kas sugalvojo tą negalima, turėtų perbėgti nuogas per Gediminkę (jaučiu, būtų nesunku, nes kūnas – ryškiai – turėtų būti tobulas, bet vis tiek).

Eating things in #sicilia

Mano „valgau dalykus Sicilijoje“ serija buvo neagresyvus protestas. Nuotraukos, kuriose aš VALGAU, kai kuriose atrodau visai nesimpatiškai, fotkės, po kurių (ir dar tokio kiekio), kaip kurie dabar įsivaizduoju, kad gyvenime nieko nedarau, tik ėdu viską, ką matau aplink. Net mama paskambinus antrą dieną sakė „nu labai jau daug valgot, taigi čia antra diena. Gal pastabdykit?“ Žmonės, juk vasara, jūs keliaujate, turite galimybę paragauti tikrų tikriausią picą, paella ar burgerį. Galite atrasti tūkstančius naujų skonių, didžiulį ragavimo (ne ėdimo, „viskas įskaičiuota“ kalnai Turkijos šėryklose – visai kitas reikalas) malonumą. Vietoje to didelė dalis renkasi tą baimę turėti nors menkiausią lašinį.

Paslaptis – summerbody per dieną negimsta

Dalinuosi akivaizdžia paslaptimi: jei priaugsite vieną ar du kilogramus, fotkėse tai gali paslėpti tinkamesnis kampas. Jei kampas nepadeda, tai ir minus du kilai nepadėtų. Vasara, ATOSTOGOS, tų žmonių, kurie jus supa to permatomo vandens paplūdimyje, jūs greičiausiai daugiau gyvenime nepamatysite. O jei ir pamatysite, jie tikrai neatsimins jūsų ekstra rinkės ant sulenkto kairio šono. Kodėl jums rūpi, ką jie galvoja?

– Kur mano sportinė apranga? – Visus metus gulėjo prie pavasarinių batų

NIEKAS neturėtų jūsų stabdyti nuo galimybės visiškai atsipalaiduoti ir nors savaitę per metus praleisti taip, kaip norisi. Ragaujant ir ieškant naujų potyrių. Man baisu pagalvoti, kad vos pradėjus lįsti šiltesnei saulei, tūkstančiai vyrų ir moterų stveriasi už galvos, krenta į grikių ar kefyro dietas, pradeda bėgioti jų sąnariams nepakeliamus atstumus, perka sau per mažus marškinėlius ir maudymkes, nes „dar biški biški ir jau būsiu kūdas“.

Summerbody – ne sau

Jei tau svarbu, kad kūnas būtų be priekaištų – kodėl tai nebūna svarbu visus metus? Vasarą veidrodį matai tiek pat kartų, kiek ir žiemą. Jei svarbu, kaip kūnas atrodo su naujuoju bikini, tai – jau darbas dėl kitų, ne dėl savo sveikatos. O dėl kitų praleisti progą paragauti septynių skirtingų skonių gelato ar TripAdvisor geriausiai tam regione įvertintos picos – nu kažkoks nesusipratimas.

Nepamirškit, kad žiemą ir vasarą gyvenat su tuo pačiu kūnu. Vienas ar kitas jo netobulumas nepakeis to kaip jus mato tie, kurie žiūri. Užtat trys mėnesiai kankinančios dietos ir amžinas balansavimas ant susivaldymo, galiausiai (beveik garantuoju) baigsis tuo, kad taip ir nesuprasit, kodėl taip elgėtės.

Bigmakas vs vietinės skanybės

Žinau, kad mano draugė grįžusi iš atostogų labai didžiuojasi tuo, kad susivaldė ir nenuslydo nuo griežto mitybos ritmo. Užtat užpuolus pirmam liūdesėliui sėda į automobilį ir užsisako bigmaką. Žinau ir tai, kad aš po savaitės atostogų grįžau su daugybe nerealių atsiminimų ir dalis jų – apie nerealų maistą! Čia drąsiai galima kartoti amžinąją tiesą, kad geriau gailėtis to, ką padarei, nei to, ko ne. Tik aš nesigailiu nė vieno paragauto skanėsto, o vis prisimenu, kad taip ir nenusipirkau laaaabai neblogai atrodžiusio connolo, nes tąsyk kaip tyčia buvau neseniai suvalgiusi makaronų su moliuskais.

Summerbody = everydaybody

Grįždama, tradiciškai, kaip lauktuvę sau, nusipirkau Sicilijos receptų knyga. Ir tikrai ne vieną jų išmėginsiu. Ir vis bandysiu atkartoti tą tobulą picos padą ir purų pomidorų padažą. Ir dėsiu ant tos picos mozzarella. Nes mano summerbody yra tas pats, kaip everydaybody. Ir mano body yra surištas su mano emocijom ir laime. O leisti sau gyvenimo malonumus ir yra laimė.

Aistė.