Operacija apgamui šalinti: pojūčiai, eiga, pirmoji diena po

Pagaliau atėjo diena, kai keliavau į plastinės chirurgijos kliniką „Vitkus Clinic“. Jei nesekei įrašų, ten manęs laukia apgamo šalinimo operacija. Kadangi apgamas – įdomesnis, o dar ir ant veido, nusprendžiau, kad privalau eiti pas geriausius iš geriausiųjų. Ar pasiteisino?

Operacija? Šiandien?

Iš pradžių, gal apie pačią dieną. Nesuprantu, kodėl, bet visiškai nesijaudinau. Pirmąją dienos dalį net buvau pamiršusi, kad šiandien manęs kažkas laukia. Tik atėjus priminimui supratau, kad jau laikas sėsti į automobilį ir keliauti į Vitkus Clinic. Ten mane, žinoma, pasitiko besišypsanti Toma, kuri palydėjo į šviesią ir jaukią palatą. Iš pradžių šyptelėjau, juk operacija – ne tokia ir didelė, taikoma tik vietinė nejautra – kam man ta palata? O kaip aš klydau 🙂

Penkių žvaigždučių komfortas

Tiems, kas ruošiatės į Vitkus Clinic – kiek plačiau apie pačią palatą ir visą komfortą, kurį gausite. Įsivaizduokite penkių žvaigždučių viešbutį. Tai tiek 🙂 Šlepetės, kojinytės, minkštutėlis chalatas, visos higienos priemonės, rankšluosčių daugiau, nei būsite pajėgūs sunaudoti. Aš pusdienuką praleidau dvivietėje palatoje su vaizdu į Valakampių pušyną. Nuo vandens buteliuko iki daugybės žurnalų, televizoriaus ar knygų. Jei čia reikėtų praleisti daugiau laiko – jis tikrai neprailgtų, net atvirkščiai, supratau, kad atsipalaiduoti, pailsėti ir susitelkti į gyjimą geresnės vietos, matyt, nerastum.

Palatoje mane aplankė ir Toma, ir gydytoja, supažindino su operacijos eiga, dar kartą kantriai atsakė į, matyt, visų iš eilės užduodamus klausimus ir dar trumpai pasimėgavusi saule terasoje, buvau pakviesta į operacinę. Jei kas svarstote ar bijote procedūros – trumpai apie tai, kaip viskas vyksta.

Apgamo šalinimo operacija: eiga

Atėjusi į operacinę guliausi po šildoma (!) antklode, man nuvalė ir dezinfekavo operacijos vietą ir užklojo užklotu, saugančiu sterilumą. Tuomet sekė vienintelė skausminga dalis – nuskausminamųjų suleidimas. Skausminga maždaug tiek pat, kiek skausmingai vaistus suleidžia odontologai. Taip, nėra malonu, bet po keletos minučių jie visiškai apmarina operacijos vietą ir vėliau ten nebejauti jokio. Beje, pirmą kartą patyriau tokio rimtumo procedūrą, kurios metu galėjau bendrauti (dažniausiai bendrauti siūlo dantis tvarkantys odontologai ar ortodontai, bet pilna burna vatyčių ir siurbliukų pašnekesys kažkoks keistas gaunasi 🙂 ). Sugebėjau net plastikos chirurgei Giedrei įterpti klausimą apie gydytojiškus serialus, tai galit suprasti, kad jaučiausi labai ramiai ir neskaudėjo nieko 🙂

Va, kam ta palata

Po operacijos buvau palydėta atgal į palatą ir tik tada supratau, koks tai gėris. Ramiai palindau po dušu, išgėriau arbatos su natūraliu medumi, dar sykį pasikalbėjome su plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Giedre Stundžaite-Baršauskiene. Tik tada, kada jau pati norėjau ir jaučiausi pasiruošusi, iškeliavau namo. Jokio skubinimo – kaip tik, gal dar arbatos, gal vandens. Į kelią gavau vieną tabletę nuo skausmo, tačiau jos taip ir neprireikė. Šią savaitę svarbiausia stengtis kuo daryti kuo mažiau tempiančių veidą judesių. Kitaip tariant, prašau visų manęs nejuokinti, stengiuosi nežiovauti ir vengiu riešutukų ar didžiulio obuolio kandimo. Rando dydis priklauso ne tik nuo auksinių gydytojo rankų, bet ir nuo to, kaip su gyjančia žaizdele elgsies tol, kol tą vietą puoš siūlės.

Pirma diena po operacijos

Dieną po operacijos ant veido turiu keletą pleistrukų, dar esu vos vos patinusi, bet viskas matosi tik tiek, kad mano mylima kolegė „o, tai pasidarei operaciją?“ pasakė tik po šešto susitikimo virtuvėlėje. Skausmo nejaučiu, apie operaciją prisimenu tik atsargiai valydama dantis ar norėdama apsilaižyti lūpas (nepavyksta šitas 🙂 ).

Processed with VSCO with hb1 presetmore

Ramybė ir komfortas

Klausiate apie tai, ar tikrai verta buvo kreiptis į geriausius iš geriausių, vietoje kiek paprastesnės priežiūros? Jau minėjau, kad randas nuo šios operacijos visą gyvenimą puoš mano veidą. Natūralu, kad norisi, jog jis būtų sukurtas kiek įmanoma subtilesnis. Dar vienas dalykas – psichologinis komfortas. Nuo galimybės nusiprausti po procedūros iki skambučio sekančią dieną: „kaip jaučiatės?“ Gal jau į senatvę, bet kaip nebenorėčiau permirkusi purvo krūvoje statytis palapinės, taip visose gyvenimo srityse norisi komforto. Nuo pradžių tikėjau, o dabar jau žinau, kad save patikėjusi tikriems aukščiausios klasės profesionalams, turėsiu tokią prabangą kaip nesijaudinti ir visiškai ramiai patikėti save tiems, kas geriau žino, ką daro. Dar supratau tai, kodėl ten viskas taip jauku. Nuskambėsiu kaip iš reklaminio klipo, bet Vitkus Clinic pasijutau ne kaip „dar vienas pacientas“, o paprastai – lyg svečias. Gal svečias, kurį reikia operuoti, bet vis tiek – svečias 🙂

Aistė.