Plastikos chirurgija: ar tik apie grožį?

Prisipažinsiu, yra dalykų, kuriems man gaila pinigų. Pavyzdžiui, esu baisia skūpa kokiems džinsams ar trynimui po gatves skirtiems vasariniams batukams. Ramia širdimi nusiperku už dešimt eurų per didžiausius išpardavimus ir nesinervinu nei sėsdama ant žemės, nei nubraukus bato nosį į bortelį. Tuo pačiu – yra dalykų, kuriems gailėti pinigų man atrodo nesąmonė. Tai – įspūdžiai, geros knygos, dalykai, galintys nupirkti džiaugsmą, bet svarbiausia, žinoma, sveikata. Prie ko čia plastikos chirurgija?

Skiriamasis ženklas

Jau esu rašiusi apie savo didįjį išskirtinį apgamą. Maža, kad rašiusi – kiekvienoj nuotraukoj mano dėmelė šviečia ir nieko čia nepadarysi. Jokio komplekso ar baimės neturiu, smakro šalikuose neslepiu, o prie „tu čia išsitepei“ jau seniausiai pripratau. Nors man apgamas komplekso neatnešė ir net tapo kažkokiu skiriamuoju ženklu (ne kažkaip romantiškai, o rimtai – neseniai po dvidešimties metų mane žmogus vien iš jo ir atpažino), bet apsilankiusi pas dermatologę buvau įspėta, kad tokioje vietoje esantis apgamas ilgainiui gali atnešti labai nemalonių bėdų. Gal dabar jis yra nepiktybinis, bet kiekvieną dieną jis – lyg ant parodinio stendo visiems įmanomiems aplinkos veiksniams. O aš dar vaikystėje jau žinojau, kad su oda ir apgamais juokauti tikrai neverta.

Į ašarų pakalnę

Apsilankiau ir pas onkologijos chirurgus. Skamba labai baisiai, bet dažnai būtent jie rūpinasi apgamų šalinimu. Ten buvau įspėta, kad nuo likusio rando gali pasikeisti mano veido bruožai – lūpos kamputis pasitemps į apačią. Grįžau į automobilį ir dėjau ašarų pakalnę. Nesu jautri randams, jei tai būtų koja ar ranka – velniop, tegul tamposi ta oda. Bet, žinai, su veidu man reikia vaikščioti. Į jį nori nenori žmonės atkreipia dėmesį ir šitoje vietoje sužaidė noras kiek įmanoma išvengti galimų pasekmių.

Kam plastikos chirurgija? Čia – mano veidas

Žinojau, kad jei nors centą pataupysiu, o rezultatas netenkins šimtu procentų, graušiuosi visą likusį gyvenimą. Jau daug metų žinau, o tą tvirtina ir visi ten apsilankę mano pažįstami, kad Vitkus Clinic yra pačių pačiausių profesionalų meka. Ten galima pasigražinti, ten galima saugoti savo sveikatą, ten galima, mano atveju, kuo mažiau pakeisti savo veidą, jei to nesinori. Plastikos chirurgija – tikrai ne viena apie didinamą krūtinę ar siurbiamus riebalus (jau daugybę kartų sakiau, kad esu už už už ir dar kartą už tai, jei tik norisi ir jei vėliau netampi gyvąja kate ar lėle barbe). Plastikos chirurgai atlieka ir tokias jautrias procedūras, kaip odos persodinimai po nudegimų, nosies operacijas, kai pertvaros trukdo kvėpuoti, jie atkuria krūtinę toms, kurios savosios nebeturi. Galų gale, plastikos chirurgijoje – neįtikėtinai daug psichologijos. Įsivaizduokite, kokia jautri yra veido bruožus keičianti operacija. Juk po jos nubudęs žmogus amžiais veidrodyje matys jau kitokį atspindį. Paprastai tariant, čia ne džinsai ar batukai, kuriuos padėvėjus vieną sezoną galima drąsiai kišti šiukšliadėžėn. Šį kartą kalbu apie paslaugą, kurios rezultatu džiaugsiuos visą gyvenimą ir jis, mano akimis, turi būti kiek įmanoma arčiau tobulybės.

Vitkus Clinic specialistai

Ryt jau keliauju pirmojo savo vizito į Vitkus Clinic. Iš pradžių mane apžiūrės gydytoja onkodermatovenerologė Julija Mozūraitienė, o kitą dieną jau konsultuosiuosi su plastikos chirurge Giedre Stundžaite-Baršauskiene. Širdelė gal kiek dreba, bet esu rami, kad kai dirba geriausi iš geriausių, rezultatas ir bus toks – geriausias, kokį tik gali turėti.

Aistė.