Mano kelionė į nuostabųjį Maroką žiemą baigėsi. Kaip ir po kiekvienos kelionės, atsirado patirčių, kurias norisi perduoti kitiems keliaujantiems. Taigi, pristatau, patarimai ir pasiūlymai tiems, kas į egzotiškąjį Maroką dar tik ruošiasi ir naršo Wizz Air puslapį 🙂

Derėkitės visur ir visada

Nesuskaičiuosiu, kiek kartų teko nusivilti nusipirkus dalyką ir radus jį kitur mažesne kaina. Dauguma parduotuvių siūlo tas pačias prekes, todėl nepirkite visko iš karto, pirma susipažinkite su kainomis, kad žinotumėte, ko tikėtis. Numušti pusę kainos, dažniausiai, gana normalu. Derėtis, kad ir kaip to galime nemėgti – būtina. Nebent rasite parduotuvę su jau nustatytomis kainomis, tačiau ten nusiteikite sumokėti brangiau.

Šaltis

Nors dienos net gruodį Maroke – gana šiltos ir temperatūra pakyla virš dvidešimties, naktimis ji nukrenta ir žemiau dešimties. Gal tai neskamba kaip baisus dalykas, tačiau mums pravertė ir stiprios rudeninės striukės, ir šilti džemperiai, ir vilnonės kojinės, ir termo rūbai. Net ne visuomet lauke. Dažniausiai riadai neturi šildymo, o kambariuose būna baisiai drėgna, todėl šilti rūbai miegui – būtini. Dar labiau jie būtini tiems, kas planuoja keliauti turą į dykumą žiemą. Naktį Sacharoje tikrai šalta, todėl nepagailėkite vietos lagamine bent keliems neblogiems sluoksniams.

Saugokite daiktus

Nors mums lyg ir pavyko prasisukti nepraradus nieko, manau, čia labai daug prisidėjo nuo vagių apsauganti kuprinė su užtrauktukais vidinėje pusėje bei neprieinamomis kišenėlėmis. Kas kartą norėdami pasitikslinti kelią telefono navigacijoje, stojome ramesnėse vietose ar tai darydavome dar būdami parduotuvėje. Geriausia, jei tik įmanoma, brangių daiktų su savimi neimti, tuomet galėsite ramiai atsipalaiduoti ir mėgautis patirtimi. Kas kartą traukti piniginės taip pat visai nebūtina, kokį 100 dh laikėme lengvai prieinamoje vietoje, o kitus išsitraukdavome tik esant būtinybei.

Saugokite save

Kas čia per patarimai, juk ir taip aišku? 🙂 Bet saugokite iš tiesų: pasirūpinkite pilna vaistinėle, ypatingai daug dėmesio skirkite pilvo, o jei keliaujate žiemą – ir peršalimo vaistams. Drėgnuose kambariuose lengva susloguoti, todėl turėti peršalimą gydančias ar slopinančias tabletes – beveik būtina. Pravers ir vaistai nuo galvos skausmo, ir įvairiausi pleistrai, o svarbiausia – visokių rūšių pilvo gydytojai. Net jei šiaip džiaugiatės gana tvirta virškinimo sistema, būti saugiu visuomet geriau. Mums taip pat labai pravertė organizmo mineralus atstatantys milteliai, kuriuos dera gerti netekus daug skysčių.

Marakešas

Jei dar kartą keliaučiau į Marakešą, pirmai dienai tikrai pasisamdyčiau vietinį gidą (man rodos, tokią paslaugą siūlo Blondinė Maroke). Tikiu, kad su juo pirmoji pažintis su šurmulingu miestu būtų kiek lengvesnė. Jei gido nenorite, pasirūpinkite veikiančia navigacija (net galintys pasigirti puikia orientacija Marakešo medinoje paklysta gana lengvai). Taip pat nepraraskite budrumo, bet ir nepamirškite mėgautis kontrastinga patirtimi. Girdėjau istoriją apie merginą, kuriai ant kaklo prekeivis uždėjo gyvatę ir prašė pinigų už jos nuėmimą. Mergina gyvačių nebijojo ir tiesiog nužingsniavo su ja ant kaklo toliau. Pasimetusiam prekeiviui neliko nieko kito, kaip mergaitę vytis ir gyvatę nuimti nemokamai. Ši istorija puikiai parodo, kad į bet kurią situaciją galima pažiūrėti bent keletu skirtingų kampų. Bet kuriuo atveju, pasiruoškite didžiuliam judesiui, daugybei prekybos ir nesustojamam bendravimui su jumis.

Patarimai: maršrutas

Mes Marokui turėjome savaitę: dieną praleidome Marakeše, tris – ture į Sacharą, dar dvi – Essaouiroje. Nekeisčiau nė vienos sekundės, manau, savo skoniui viską sudėliojome kaip tik. Jei turėčiau daugiau laiko, baisiai norėčiau nukeliauti į mėlynąjį Šefšaueną, bet tai paliksiu Maroko Šiaurės tyrinėjimui. Agadirui, nors į jį atskridome, mes nepasilikome nė dienos, nes skaičiau, kad tai – žemės drebėjimo sugriautas ir naujai pastatytas miestas. Stikliniai ar plieniniai miestai nėra tai, ko keliavome į Maroką, todėl jį nusprendėme praleisti.

Maistas

Tradiciniai patiekalai: tadžinai, kuskusas, pastilla ir t.t. Pirmuosius rasite beveik bet kur, pastilla gali tekti paieškoti. Taip pat būtina paragauti apelsinų ar kitų šviežiai spaustų vaisių sulčių. Net jei pavargsite nuo vietinės virtuvės, surasti kažką tinkamesnio savam skoniui gali būti sunkiau. Vedami smalsumo išmėginome picą ir spagečius su bolognese padažu. Nors tai – tik dviejų patiekalų dvejose vietose verdiktas, bet italų virtuvės vietiniams atkartoti labai stipriai nepavyksta. Vis dėlto, manau, kad net išrankiausiam skoniui turėtų tikti nepiktybiniai kuskusai su daržovėmis. Beje, kuskuso diena Maroke – penktadienis. To mus pamokė Blondinė Maroke. Nors šį patiekalą daugumoje restoranų rasite kasdien, bet būtent penktadieniais jis bus šviežiausias ir geriausias, kokį galite gauti.

Patarimai: transportas

Kadangi tempėmės ir lagaminus, visur keliavome ne viešuoju transportu, o taksi. Agadiras–Marakešas už 100 eurų, Marakešas–Essaouira – 50 eurų, Essaouira–Agadiras – 70 eurų. Autobusai ir traukiniai veža tikrai gerokai pigiau. Norintys nuomotis automobilį Maroke neturėtų per daug išsigąsti. Nors miestuose gali būti sudėtingiau, dauguma tarpmiestinių kelių – puikiai sutvarkyti. Vairuojant pačiam svarbiausi bus keli dalykai. Visų pirma – čia mažai kas dairosi į veidrodėlius, todėl norėdami lenkti šviesiu paros metu naudokite garsinį signalą, tamsiu – pamirksėkite ilgomis šviesomis. Taip kitas vairuotojas žinos, kad jo dešinėje – kita transporto priemonė. Kalnuose būkite atsargūs prieš posūkius, jei planuojate kažkiek išlįsti iš savo juostos arba bijote, kad tai padarys priešais atvažiuojantis automobilis, prieš posūkį papypsinkite ir praneškite, kad jūs – čia. Miestuose reikia būti atsargesniems, nes čia – visos transporto priemonės nuo asiliuko tempiamo vežimo iki žmogaus, stumiančio priekabėlę – lygios ir lygesnės už kitas.

Kainos

Marokas – ne pigiausia mūsų matyta šalis, bet dauguma dalykų čia – pigesni nei Lietuvoje. Vis dėlto, dienos pietūs pakelės restorane ar prie kokio turistinio objekto atsieis apie 100 dh. Miestuose padoresniame restorane už porą patiekalų ir gėrimus sumokėsite 150-300 dh, paprastoje užkandinėje dviese prasisuksite ir su 100 dh. Suvenyrai kainuos nuo 10 dh už magnetuką iki 400-500 dh už rankų darbo megztinį ar dekį Marakeše. Kituose miestuose – stipriai pigiau, mokantys derėtis taip pat nemokės tokių didelių sumų.

Patarimai: tualetinis popierius

Gal juokinga jam skirti ištisą patarimą, bet, manau, pripratusiems prie šio dalyko gali būti svarbu. Kiekviename riade radome tualetinio popieriaus, jo buvo net dykumoje. Vis dėlto, popieriumi džiaugėsi toli gražu ne kiekvienas restoranas, užkandinė ar pakelės tualetas. Šio baltojo aukso visada gera turėti su savimi, o, kad nereikėtų vežiotis visos keturių rulonų pakuotės, mes sukomės su paprasčiausiomis servetėlėmis. Didelis jų pakas kainavo 8 dh.

Skrydžiai

Į Maroką, o tiksliau į Agadirą, iš Vilniaus skraidina Wizz Air. Skrydžiai vykdomi kartą per savaitę, jie trunka beveik šešias valandas. Mes radome skrydžius už 100 eurų žmogui pirmyn ir atgal, todėl gerų kainų medžioklė tikrai įmanoma. Iš Agadiro oro uosto į Agadirą ar kitus miestus lengvai pateksite tiek viešuoju transportu tiek taksi. Nepamirškite, kad oro uoste teks užpildyti atvykimo formą, todėl iš anksto žinokite vietos, kurioje apsistosite, adresą.

Patarimai, ką vežti iš Maroko? Suvenyrai ir dovanos

Maroke rasite daugybę rankų darbo produktų. Vietinių amatininkų – be galo daug, jie konkuruoja dėl turistų dėmesio. Galima pirkti šilko ir kašmyro skaras, vilnonius dekius ar megztinius, vietinius drabužius–sukneles vyrams ar moterims dželabus, galima rasti nuostabių metalinių ar vitražinių lempų gaubtų, žvakidžių, molinių gaminių. Taip pat žmonės dažnai veža prieskonius, ypatingai vertinama lauktuvė – EcoSert sertifikatu patvirtintas arganų aliejus ar jo gaminiai, galime rinktis odines rankines, pinigines, diržus, striukes ar batus, taip pat girdėjau, kad vietiniai mielai supakuoja ir į tavo šalį atsiunčia išsirinktą Maroke austą kilimą. Labai keista, bet niekur neradome ant kiekvieno stalo garuojančios arbatos. Ją marokiečiai, kaip sakė, gamina sumaišę žalią arbatą su mėtos lapeliais ir pagardinę daugybe cukraus.

Ryšys ir internetas

Kadangi buvome ne ES šalyje, naudotis nuosava kortele ir interneto ryšiu būtų beprotiškai brangu. Interneto, tikiu, prireiktų ir tiems, kurie neplanuoja visų įspūdžių kelti į internetą. Jis itin pravertė nepasiklysti Medinoje, susirasti gerą restoraną ir t.t. Naudojomės visur siūlomu Orange tinklu, kurio korteles už 5 eur/vnt. Įsigijome dar oro uoste. Ten mus kiek apgavo ir vietoje žadėtų 5 GB gavome 2 GB, taip pat ryšys sunkiai veikė Marakešo centre buvusiame riade. Essaouiroje ar kelyje tuo tarpu –puikiai ir gana neblogai.

Patarimai: pinigai ir kainos

Tiek Marakeše, tiek Essouiroje, jau nekalbant apie pakelės kaimelius ar kavines, labiausiai pravertė grynieji pinigai. Kai keliavome 10 dh buvo verti maždaug 0.95 eur. Tiesa, daug kur puikiausiai tiks ir eurai, bet tuomet mokėsite santykiu 10 prie 1. Iš viso išleidome 200 eurų skrydžiams, 100+50+70 eur taksi, 180 eur turui į Sacharą, 152 eur viešbučiams (dvi naktys Marakeše bei trys Essaouiroje, kaina jau su pagalvės mokesčiais), 10 eur už dvi vietines SIM korteles. Visų grynų iš karto neturėjome, nusiiminėjome juos bet

kuriame bankomate su Revolut kortelėmis. Bankai taikė 22 dh mokestį už nuėmimą. Maistui, užkandžiams, sultims, lauktuvėms, suvenyrams bei visiems kitiems savo poreikiams vietoje išleidome 3500 dh. Grubiai skaičiuojant, savaitės kelionė, netaupant nei pramogoms, nei transportui, nei maistui, nei viešbučiams, nei suvenyrams, tik radus nebrangius skrydžius su Wizz Air, atsiėjo kiek virš 450 eurų žmogui už savaitės atostogas. Jei neskaičiuotume suvenyrų, būtume išsisukę ir su 350 eurų.

Aistė.