Jau po pirmojo susitikimo su mineralinio vandens Borjomi rinkodaros vadove Tatjana, negalėjau nustygti savo vietoje. Kvietimas į tikrą gamyklą pačiame Borjomi mieste buvo ne tik netikėtas, bet ir nerealiai laukiamas. Bent aš panašioje gamykloje dar nesu buvusi, o sužinoti, kaip legendomis ir mitais apipintas, ugnikalnio galių prisotintas mineralinis vanduo Borjomi atkeliauja pas mus – tikrai įdomu. Atsikėlę Kakheti vyninėje, galiausiai dieną pratęsėme kitame kartvelų pasididžiavime – Borjomi gamykloje.

Mineralinis vanduo Borjomi: pirmieji žingsniai modernioje gamykloje

Suprantu, kad tokiu apsilankymu gali pasigirti ne kiekvienas turas po Gruziją. Net Niko sakė, kad čia lankosi pirmąjį kartą. Vos nuvykusius mus pasitiko Giorgi. Jis – visos gamyklos kokybės vadovas, todėl tai yra tas žmogus, kuris gali geriausiai papasakoti apie kiekvieną gamybos sekundę ir posūkį. Visų pirma, kad ir kaip būtų juokinga, sužavėjo pats pastatas. Akis jau buvo tiek pratusi prie žaviųjų kartvelų trobelių, namelių, vilų ir vilaičių Mestia pakalnėse, kad žengti į modernią tviskančią gamyklą atrodė paprasčiausiai nerealu.

Mineralinis vanduo Borjomi ir Lietuva

Viduje apžiūrėjome visos Borjomi istorijos nuo 1890 metų galeriją. Nuo pirmųjų etikečių iki tokio butelaičio, kurį perkame dabar ir, kas buvo visiškai netikėta – archyvinio kadro iš 1928 m. Kaune vykusios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos, kur tuomet buvo pristatytas natūralus vulkaninės kilmės mineralinis vanduo BORŽOM. Smagiausia, kad užrašas po fotografija – lietuviškas.

Mineralinis vanduo Borjomi: gamykloje

Tuomet įėjome į tokią lyg priešoperacinę patalpą, kur apsirengėme chirurginės švaros vertomis aprangomis – sterilūs chalatai, bachilai, antgalviukai, rankų dezinfekacija – viskas, ką galima padaryti, kad į pačius procesus nepapultų ten nepriklausantys dalykai.

Įspūdis mašinų pasaulyje

Apie įspūdį, atėjusį pamačius tūkstančius, o gal ir dešimtis, riedančių buteliukų, net parašyti sunku. Viena mašina išpučia butelį iš mažos plastmasinės kolbelės, kita – jį dezinfekuoja, trečia – klijuoja etiketes, dar viena – pila vandenį, uždeda kamščiuką, vėliau viskas keliauja į pakuotes, o tuomet – į sandėlį, iš kurio paplinta per daugiau nei keturiasdešimt natūralų mineralinį vandenį Borjomi įsimylėjusių valstybių.

Mineralinis vanduo Borjomi ir kokybė

Vis dėlto, įspūdingiausia buvo ne tai. Kad ir kaip magiška stebėti nepailstančiai dedamus kamščiukus ar kijuojamas etiketes, man didžiausią įspūdį prie kiekvienos mašinos paliko dėžutės, į kurias atkeliauja 100% į taikinį nepataikantys egzemplioriai. Paėmęs vieną išbrokuotą buteliuką į rankas net pats Giorgi sutriko: „Aš nematau, kas čia negerai, bet jei mašina mato, reiškia, šis buteliukas lentynos nepasieks.“

Ugnikalniai po žeme ir vulkaniniai mineralai

Ir čia mes kalbame apie paprasčiausiai netiksliai užsiklijavusią etiketę ar kiek kreivą kamštelį. Pamėgink įsivaizduoti, kokio lygio kokybės reikalaujama iš paties produkto, dėl kurio ir perki tą pakuotę? Iš kitos pusės, ko ten gali reikalauti – mineralinis vanduo Borjomi atkeliauja iš ugnikalnių, susiformavusių 8 km gylyje. Ten pasikrovęs vulkaninės energijos vanduo keliauja viršun, kur 1,5 km gylyje jis rūpestingai surenkamas ir galiausiai atkeliauja ten, kur jį mačiau pilstant į buteliukus.

Kaip mineralinis vanduo Borjomi atkeliauja iki mūsų?

Kol domėjomės gamykla, Niko prisiminė situaciją, kai vienas jo pažįstamas skundėsi, kad Sakartvele natūralus mineralinis vanduo Borjomi – kiek kitoks. Giorgi pradėjo juoktis ir parodė į už jo keliaujančius buteliukus. Kiekvienas jų yra lygiai toks pat kaip kitas ir jie keliauja tiek į gruzinišką supra, tiek ant lietuviško stalo, tiek prie amerikietiško burgerio, tiek kitiems pasaulio gyventojams į rankas. Kadangi viskas pilstoma vietoje, negali laukti, kad kažkur kažkas kažką ne taip padarys. Kiekvienas lašas Borjomi nėra susilietęs su oru iki tol, kol užburbuliuoja pilamas į tavo stiklinę.

Borjomi dovanos

Šiaip tau šita pastraipa yra absoliučiai nereikalinga, bet kam tada apskritai pasaulyje dovanos, jei jomis niekas nesidžiaugia? Pasidžiaugsiu – išeinant mus apdovanojo tradiciniais gruziniškais desertais – čurčchelomis bei… šitas, jei atvirai, vos nenuvertė nuo kojų – manau, mano nuostabos lygis nuotraukoje turėtų matytis. Gavome vašku (VAŠKU) užantspauduotus butelius Borjomi, su pirmosiomis (1890 metų dizaino) etiketėmis. Lagaminai jau verkia, norėdami sutalpinti, bet įsikabinsiu ir nė už ką nepaliksiu. Faktas, kad negersim, bet gi čia kolekcinė vertybė!

Aistė.