Tie, kas sekat tinklaraštį nuo seniau, tikrai žinote, kad prieš metus mano gyvenime buvo didelis pokytis. Trumpai tariant, iš 100 kg storulės virtau 63 kg… nestorule, matyt 🙂 Šiandien supratau, kad praradau labai neblogą progą būti žvaigžde ir nusprendžiau pasidalinti, kodėl priėmiau tokį sprendimą.
O, žvaigžde, kodėl tavo tokios tobulos lūpos?
Neretai

Taip, gėda ir tokia, kad norisi lįsti po lapais! Šitas nuostabus muziejus-nemuziejus buvo sau, laukė, tikėjosi, o mano kojos kaip nenunešė iki jo, taip nenunešė. Kol vieną ramų sekmadienį nusprendžiau, kad „nu, gal laikas išbandyt“. Va to ir gėda – nepateisinamo delsimo ir abejingumo. Chebra, KAIP TEN NEREALU!
Veidrodėli, veidrodėli, kas

Žinai, kiekvienas prekės ženklas dažniausiai turi kažkokią savo spalvą (na, tie, kuriems ją pavyksta susikurti). Jie kelia tam tikras asociacijas ir aplink save kuria vieną ar kitą nuotaiką. The Body Shop man visą gyvenimą buvo apie dovanas. Nežinau, ar spalvingos pakuotės, ar iš proto varantys kvapai, ar kas, bet The

Pameni, jau rašiau paskutinįjį įrašą apie plaukų priežiūrą? Tai vis dėlto, jis buvo dar ne paskutinis. Juokiausi, kad iki šių metų galo gal susirinksiu savo tobuliausias priemones ir produktus, tuomet blogą galėsiu kaip ir uždaryti. Žinai, į šių „paskutiniųjų“ sąrašą, manau, galiu drąsiai įtraukti dar vieną – IKOO e-styler PRO.

Veidrodėli,

Na va, prisižadėjau paskutinį įrašą apie plaukų priežiūrą, o jie vis atsiranda ir atsiranda 🙂 Ne, nieko geresnio už Moerie ar Ikoo e–styler PRO kol kas neatradau, bet radau tokį lobį, kuriuo privalau pasidalinti. Kalbu apie knygą „Apie tai kalbasi plaukai“. Ją man užrodė krikšto tėtis (aha, krikšto tėtis 🙂

Turiu prisipažinti, kad nesu tradicinis jaunosios kartos žmogus. Nesu ta, kuriai naujas telefonas, kompiuteris, programėlė ar funkcija yra laukiamiausias metų įvykis. Net atvirkščiai – kol prisipratinu naujoves, užtrunku šiek tiek laiko, o patogiausius reikalus dažniausiai įvaldau paskutinė, kai kiti jau pradeda lipti ant ausų su savo „tu dar akmens amžiuj“.

Kai bet kuris portalas paleidžia tekstą apie „burnoje tirpstantį“ pyragą, kurį „šeimyniškiai tiesiog nušluos nuo stalo“ ir „pirštus apsilaižysite“, žiūriu kažkaip atsargiai. Dar atsargiau žiūriu į visokius veg patiekaliukus. Atsleiskit, mielieji, bet neretai juos, o ypač desertus, reikia vertinti turint omeny, kad jų produktų pasirinkimas – skurdesnis. Tokios desertų biški