Skamba kaip viena tų didelių nesąmonių, ar ne? Kur be pastangų gali numesti be kokį svorį? Ar kaip tos netikros tabletytės bei milteliai,
Apie persirengimo kabinose nugirstus pokalbius ir nutikusias situacijas, matyt, galima kalbėti amžiais. Ten atrandamos gyvenimo draugės, susipykstama su senosiomis, gimsta idėjos romantiškiausioms vakarienėms ir planai, kaip atrodyti per gražiausią savo šventę. O kartais ten nutrenkia ir pavasaris – juk atsinaujinimo metas!
Man šį kartą prisireikė pavasario. Žinau, kad už lango dar minusiukas, bet jau atsisakiau savo žieminių batų ir laukiu nesulaukiu, kol galėsiu į spintos gilumas padėti, kad ir kaip mylimą, bet žieminę striukę. Tada pasimąsčiau – pala. Paskutinį kartą, kai buvo pavasaris, dar svėriau 100 kg. Tai kažkaip jaučiu, kad labai daug pavasarinių drabužėlių spintoje nerasiu. Na, nebent tas kelnes, kurias galėčiau prikimšti pagalvėmis ar nuolat prilaikyti rankomis – kad nenukristų 🙂
Žodžiu, nukeliauju į savo mylimą Reserverd Oze ieškoti pavasario (ir vidurio sezono išpardavimo, žinoma :)) ). Išsirenku tobulo grožio baltus marškinius, nueinu į kabiną, išlendu prie didžiojo veidrodžio… Ir nu kaip… nu nelabai 🙂 Stoviu, staipausi taip, staipausi kitaip, galvoje – tūkstantis minčių. Gal nežinodama sustorėjau, gal veidrodis kreivas. Matyt žinai, kaip lengva susigadinti nuotaiką, kaip kas nors netinka? Tuomet į persirengimo kambarių zoną įlenda konsultantė ir prasideda magija.
– Neatrodot patenkinta?
– Kažkaip nelabai, žinokit… Gal marškiniai – ne man…
– Duokit minutę.
Ir drabužių fėja išlekia į parduotuvę, grįžta su mėlynai baltais marškiniais. Dryžuotais. Žiūriu į ją, nesuprantu. Taigi smulkūs raštai storina, mėlyna – ne mano spalva ir iš vis nieko nesuprantu. „Renkitės“, – sako ji. Nepatikliai įlendu į kabiną, apsirengiu ir ou.mai.gad. Nu kaip man siūti, kaip man lieti, kaip man dėlioti. Nerealūs. „Dar šitą pažiūrėkit“, – sako man mergaitė ir įduoda į rankas tokią indianos džounso tipo suknelę. Dar mąstau, kad mergina išprotėjus, nes tokio dalyko net neparsvarstyčiau imti į kabiną. Ir ką tu manai? Vėl tobula.
Kai žvelgiau į matavimuisi pakabintą visus kiečiausius podiumus užkariavusio permatomo audinio palaidinę (taip, taip, Aistė pasigooglino, kas šį pavasarį madinga ir, negana to, tai rado Reserved. Ne po metų, ne po dviejų – šiandien), svarsčiau, kad gal šiandien man jau per daug staigmenų. Galiausiai visą matavimosi vakarėlį užbaigiau amžinu klausimu – katės ar šunys. Pati turiu katę, bet pažiūrėk tu į tą pudeliuką 🙂
Jau į lankas nuklydau, bet esmių esmė – nebijokit parduotuvėse lįsti iš kabinų. Draugiškos praeivės ar profesionalios konsultantės linktelėjimas ar pagalba gali būti neįkainuojama. Žinai, čia kaip renkatis kvepalus – pauosčius šeštą, septintas jau rodysis tiesiog jų visų mišinys, o kito žmogaus akis kartais mus mato gerokai drąsiau, nei mes patys <3
Aistė.
Skamba kaip viena tų didelių nesąmonių, ar ne? Kur be pastangų gali numesti be kokį svorį? Ar kaip tos netikros tabletytės bei milteliai,
-40 kg nuo bet kurio kūno būtų baisiai daug. Baiiiisiai. Taip pat daug, kaip būtų +40 kg. Ar šiaip 40% kūno svorio į