Skamba kaip viena tų didelių nesąmonių, ar ne? Kur be pastangų gali numesti be kokį svorį? Ar kaip tos netikros tabletytės bei milteliai,
Nežinau, ar yra žmogus, kuris nemėgsta dovanų. Gal pasitaiko tų, kuriems nejauku jas priimti, gal kartais gauname ne tą, ko slapta trokštame, bet dėmesys, žinojimas, kad kažkas galvojo apie tave, kol išrinko dovaną, o jei dar ji skirta būtent tau… Dovanos gali išgelbėti didžiausią pyktį, priminti stipriausią meilę ir sukurti plačiausią šypsena. Argi ne taip?
Aš, turiu pripažinti, esu tokia ne kažką dovanų rinkėja. Visada galvoju apie tai, ko žmogui iš tiesų reikia, bet visi puikiai žinom, kuo baigiasi keptuvių ar net labai labai gero ir tinkamo grąžto dovanojimas (nors, tiesą pasakius, jei kas man sugalvotumėt padovanot gerą wok’ą, tikrai apsidžiaugčiau) 🙂 kitas variantas – niekam nereikalingi dalykai, kuriais būna nuklotos visos parduotuvių lentynos artėjant kokiai šventei. Jei kasmet per Valentinkę gaučiau meškiuką, laikantį širdutę, širdutės formos dėžutę su širdutės formos saldainiais viduj ir dar raudonų rožių puokštę, ir tai nebūtų… Na, jei tai nebūtų bajeris… Jokiais būdais nėra blogai, jei kažkam tai – tobulas dienos išpildymas, beeeet aš – kitoj kategorijoj.
Kažkada, pamenu, gyvenau tokį labai įtemptą gyvenimo periodą ir atėjusi draugė tiesiog atsinešė ingredientų vakarienei. Ir liepė man susitaisyti fotelyje, kol ji pagamino maistelį, ir, ginkdie, nieko nieko nieko nedaryti. Nors jokio Deivydo Praspaliausko verto kulinarinio stebuklo ji nesukūrė, bet iki dabar tai atsimenu kaip vieną geriausių dovanų, pačių geriausiu metu.
Panašiai atsitiko prieš porą savaičių. Šiaip žiauriai mėgaujuosi savo darbu ir neseniai praėjusių savaičių nekeisčiau net į poilsį Maldyvuose, bet tai nekeičia fakto, kad laiko pasimėgauti kokiom grožio procedūrom ar tiesiog paskaityti knygą, tiesiog nebuvo (ate, ate, masažo čeki). Žodžiu, grįžtu namo ir randu tokį grožį. C&D Style dėžutė jau savaime kaip geras vitaminų šotas prideda energijos ir pakelia nuotaiką, bet ją atidarius, nemeluosiu nė lašo – pasileido ašarėlės.
Reikės:
Beje, apie rėmelį noriu pakalbėti kiek daugiau. Mano namuose jų tiesiog nėra. Ok, yra keli, kurie kabo su brangiomis nuotraukomis, bet atkeliavę jie, ryškiai, iš tų laikų, kuriais nuotraukos ir padarytos (vienoje jų aš iš kaladėlių dėlioju žodžius, tai gali įsivaizduot). Nežinau, man negražu ir viskas. Net savo nuotraukas namie turėt kažkaip keista. Tiesa, dėl to jau nebesukau galvos, nes paprasti medinukai interjero tikrai nepuošia, o pakankamai skonio, kad kažkur gražiai įpaišyčiau delfinais ar auksu puoštus rėmelius, neturiu.
Pasirodo, gražių rėmelių būna ir net ieškot toli nereikia. Rėmeliai Prisma gali tarnauti ir kaip rėmeliai, ir kaip padėkliukai, ir kaip žvakidės ar stalo dekoracijos – realiai, kurį namų kampą nuspręsi papuošti, tame ir bus gražu. O gražu tikrai – aiškios geometrinės formos, ne iš praėjusio tūkstantmečio atkeliavęs dizainas… Nežinau, nėra ko ir pasakoti, viską matai 🙂
Žodžiu, viso šito teksto prasmė ir esmė – dovanokime. Jei man iš širdies tokia litanija išsipylė, o tą jausmą gali kažkam paprastai padovanoti, nelauk pavasario (nes jau sulaukei) ar geresnių laikų. Džiuginkim vieni kitus šiandien ir dabar. Karštų koldūnų lėkštėmis, gražiu rastu akmenuku, kvapniomis žvakėmis ir ramybės akimirkomis, pamokymais, kokie gražūs gali būti paprasti dalykai ar tiesiog bučiniais ir apkabinimais. Ir visai nesvarbu, kad Valentinkė ir Kovo 8-oji jau praėjo. Šventę galim sukurti bet kurią dieną <3
Aistė.
Skamba kaip viena tų didelių nesąmonių, ar ne? Kur be pastangų gali numesti be kokį svorį? Ar kaip tos netikros tabletytės bei milteliai,
-40 kg nuo bet kurio kūno būtų baisiai daug. Baiiiisiai. Taip pat daug, kaip būtų +40 kg. Ar šiaip 40% kūno svorio į