Vasara – atostogų metas. Tiesa, būkim atviri, bet tos atostogos dažnai atsiperka ne tik tobulomis emocijomis, bet ir pasikeitusiais skaičiais svarstyklėse. Dalinuosi pastebėjimais ir patarimais, kaip neparsivežti namo nors ir nemokamo, bet visgi, bagažo viršsvorio ir atostogas vertinti tik atsiminimais, o ne kilogramais.

„Viskas įskaičiuota“
Žinai, kaip tyliai už akių vadinami Turkijos

Kai pagalvoji – visai mažai, bet tam, kad prisiminčiau savo skrandžio mažinimo operacijos datą, reikėjo gerai pasukti galvą. Taigi, prieš kelias dienas jau skaičiavau tris prabėgusius mėnesius (dviejų mėnesių po skrandžio mažinimo operacijos įspūdžius gali rasti čia).
Savijauta po skrandžio mažinimo operacijos
Iš vienos pusės – tai, kad dariausi operaciją, pamirštu kasdien.

Būna dienų lyg tyčia, – dažnai girdžiu sakant ir galvoju, kad žinai, būna ir pusmečių kaip tyčia. Kai, rodos, vyksta geri dalykai, bet jų tieeeeek daug ir taip greitai, kad galiausiai pagauni save gulintį lovoj ir nesugebantį pakelt nė rankelės.

Mano pastarasis pusmetis – lyg uraganas. Nuo operacijos iki kraustynių, nuo

Nežinau kaip tau, bet man vasara – gryno streso metas. Ne, ne dėl puikaus oro ir ramių savaitgalių prie ežero, o dėl to, kad visi kaip tyčia sumąsto pasinaudoti tomis saulėtomis dienomis ir atšvęsti visokiausias gyvenimo šventes. Nuo vestuvių iki krikštynų, nuo įkurtuvių iki gimtadienių, žodžiu, jei netyčia supuola, gali