Vienas nuostabiausių jausmų pasaulyje yra meilė. Neabejotinai. Vis dėlto meilė sau turi kažkokį stebuklingą prieskonį – ji visuomet be išimčių pakylėja lyg ant sparnų, piešia šypseną ir leidžia su visu pasauliu dalintis tuo oi–oi–oi–kaip–gera jausmu.

Nors meilę sau išsiugdžiau jau anksčiau, bet dabar krentantis svoris ir atėjęs pavasaris suka mano galvą keletą sykių per minutę ir vaikštau visa išsišiepus kaip koks Češyro katinas.

Vienas dalykas, atėjęs kartu su mažėjančia manimi – noras puoštis, gražintis ir džiaugtis tuo, kaip atrodau. Eidama į darbą jau deduos ne tik kedukus, bet ir tokius pusiau aukštakulnius, parduotuvių vitrinose nebematau nieko kito tik savo atspindį, o drabužių parduotuvėse vis drąsiau dairausi į visokiu spalvotus ir įdomius drabužėlius, kurie, o stebukle, man neretai ir tinka 🙂

Ir, žinai, niekada nelaikiau savęs susikausčiusia ar nelaiminga dėl to, kaip atrodau, bet pokyčiai organizmą veikia kaip geras gabalas nuotaiką keliančio šokolado 🙂 Ir labai tikiuosi, kad kiekvienas gali atrasti savyje tą norą gražėti ir mielėti, ir kiek įmanoma labiau save įsimylėti. Ir nesvarbu, ar tai padarytų sportas, ar mitybos planas, ar skrandžio mažinimo operacija, ar tiesiog mylimiausia spalva nulakuoti nagai. Aš dabar labiausiai laukiu vizito pas kirpėją, tik jis baisiai žmogus užimtas, dar mėnesį palauksiu 🙂

Geriausia yra įsivertinti, kaip stipriai save myli. Žinau, kad be galo sunku, bet pamėgink. Procentais. Kai 1% – jau labai nelabai, o 100% – beprotiškai ir gal net truputį per daug 🙂 Aš atradau, kad šiuo metu mano skaičius yra 73%, o labiausiai norėčiau pasiekti 85%. Ir čia ne apie kilogramus ar grožį, bet apie tai, kad dar turiu keletą priekaištų, kuriuos norėčiau prasidanginti 🙂 Jei manai, kad skaičiais vertinti jausmus – nesąmonė, žinok, kad psichologai sako, kad tai – labai svarbus žingsnis norint suprasti save ir savo jausmus bei savijautą. Pamėginam?

Su meile, kol pavasaris dar už lango (sako, snigs, kokia nesąmonė!),

Aistė.