Šiandien noriu pakalbėti apie įpročius. Ir pasiskųsti, kad geriesiems susikurti užtrunka tūkstantį metų, o blogieji tiesiog dygsta lyg iš po žemių ir galiausiai jų atsikračius sugrįžta greičiau nei spėji apvažiuot ratą aplink Vilnių.

Pradėsiu nuo to, kad pastarasis mėnuo (tiek jau praėjo nuo Kalėdų, geras, ar ne?) buvo visiškai priešingas, nei

Sulaukiau nemažai laiškų, klausiančių, kaip visgi man sekasi. Atsakau. Bendrąja prasme – tiesiog turbo, lieknėjimo… na, ne taip gerai. Per šventes ir stresus (ir per valgymą beprotišką) priaugau bent 4 kotletus. Priežasčių yra įvairių ir jos visos, kaip visada, yra tikrai pateisinamos: Kalėdos, beprotiškas pervargimas (ai, nusipirksiu kokią nesąmonę ir

Be jokių įžangų. GO!

Joks maistas nėra blogas maistas. Jei sau neleisi valgyti spurgyčių, makaronų ir picučių, jie pasidarys tooooookiu uždraustu vaisiu, kurio, kaip žinome, Adomas vis tiek paragavo. Viską valgyti galima. Tik reikia atrasti malonumą. Malonumą maitintis sveikai. Jei sugebėtume pakeisti įsitikinimą, kad pasilepinimas = šokoladas, tuomet pagaliau suvoktume, kad tikrasis savęs lepinimas

Pirmosios metų dienos man visuomet būna žiauriai chaotiškos. Nors ir fainas, bet prabėgęs šventinis šurmulys išsineša ir visą mano energiją, todėl vaikštau lyg daužta maišu. O šių Naujųjų išvakarėse dar gavau dovanėlę – išdaužtą automobilio stiklą, todėl esu panašesnė į nesusigaudantį kalakutą nei žmogų. Šiandien visai nespėjau (žinoma) užsisakyti pietų, todėl nubėgau

Neretai skundžiamės, kad atėję į parduotuvę pieno ir duonos galiausiai išeiname su pilnu maišeliu pirkinių, o vakare atsistoję prie šaldytuvo, jaučiamės kaip moteris prie spintos – valgyti vis tiek nėra ką. Šią problemą išspręsti yra lengva. Užtenka laikytis keleto paprastų taisyklių ir kiek įmanoma sumažinti emocinio pirkimo galimybę. Į pirkinių