Kad bent nutuoktumėt, kaip sunku sugrįžti į darbus po atostogų… Ypač turint omeny, kad jų metu slėpiausi megztiniuose ir pleduose, o dabar norisi nusirengti ir tą lengvą suknytę… Vienas dalykas, kurį supratau per atostogas, kad tai nėra laikas, kai tu super sukūsti ir grįžti baisiai graži. Tikrai ne tos atostogos,

Atėjo vasara: renginiai, koncertai, šiltas oras ir gamta ,) nebesinori sėdėti namuose prie kompiuterio, todėl ir mano blogo įrašai kiek paretėjo.

Pamenat, kai rašiau apie besisukančias bačkutes, prie kurių besiglaustydama magijos ir burtų keliu turi sulieknėti? Tai žodžiu, kuo toliau, tuo rimčiau galvoju, kad ten tikrai vykdoma kažkokia magija. Kas man labiausiai

Yra toks šokoladas, kurio niekur nenusipirksi, jei draugai nevaišins, net labai norėdamas negausi dažniau, nei kas kelis mėnesius, jis yra visiškai nemokamas, juodas, skanus ir  valgomas teikia ne kaltės, o pasididžiavimo jausmą. Tą šokoladą dalina tik tiems, kuriems rūpi aplinkiniai, kurie neieško kvailų pasiteisinimų ir neklauso „viena boba sakė“ argumentų

Kaip niekad pailsėjusi, atsigavusi, paskrudinta saulės ir išglostyta gaivaus vėjo vėl grįžau į Vilnių. Su visa meile miestui, kuriame gyvenu jau penkiolika metų, velniškai trūksta gamtos. Gera žinia – vasarą dažniausiai niekaip nesusilaikau ir į ją nuvažiuoju dažnai. Dar geresnė žinia – būnant prie vandens ar tiesiog mėgaujantis grynu oru