Jei kalbėtume apie rutiną, esu ganėtinai keistas žmogus. Mano gyvenime viskas vyksta periodais: periodas, kuomet kiekvieną savaitę einu į teatrą, periodas, kai kasdien po darbo lekiu namo ir užsidariusi skaitau knygas, toks, kai valgau tik vieną ir tą patį patiekalą kasdien ar kiekvieną vakarą išvažiuoju į Trakus ar Kernavę. Natūralu,

Žinot tą slaptą kiekvieno besiliekninančio žmogaus viltį, kad „gal yra lengvesnis kelias“? Tą patį mąstau ir aš. Labiausiai norėčiau, kad atrastų liekninamąjį miegojimą – tu sau snaudi, o kilogramai krenta, kaip pasiutę ,) kol tai dar neatsitiko natūraliai vis apsidairau aplink – gal kas atrado dar ką nors įdomaus. Matyt

O buvo taip. Susitikusios su drauge ilgai svarstėm, į kurį restoraną nueiti, kol pravažiuodamos pro vieną kino teatrą net klyktelėjom iš laimės – juk taip seniai nebuvom kine! O ir bereikalingų vakarinių kalorijų išvengsim. Kad žinotume, kaip klydom. Kadangi žvėriškai norėjom valgyt, eidamos į filmą pasiėmėm bent spragėsių. Nuoširdžiai, aš

Taisyklė ta, kad jeigu neturėsi saldumynų, tai jų ir nesuvalgysi. Na, o jei nenusipirksi, tai dažniausiai ir neturėsi. Kadangi esu šimtaprocentinė kainodarininkų svajonė ir pasiduodu „geltonos kainos“ magijai, prisiperku dalykų, kurių nei noriu, nei reikia, todėl jie po to kurį laiką praleidžia mano mašinos dėtuvėse, rankinės dugne ar darbo stalčiuje,

Gerai, šiuo metu esu šiokioje tokioje duobėje – vis dar neatsikratau to „svoris niekur nejuda“ kardo, kabančio virš galvos ir jis, patikėkit manim, gali būti labai įkyrus. Nuolat guodžiu save, kad mano įpročiai ir gyvenimo būdas šiek tiek pasikeitė – prieš imdama ką nors į burną dažniausiai pamąstau, o sporto