Sako, slides reikia tepti vasarą. Šventai tuo tikėjau, kol nepamėginau visiškai ne sezono metu nusipirkti palapinės. Kitiems dalykams gal ir tinka senoji išmintis,
O taip, atspėjai teisingai, mano mylimiausia rubrika ir vėl čia – susipažinimas su lietuvių kūrėjais ir originalia jų produkcija. Šį kartą į mano rankas pakliuvo veganiška oda vadinamo POPIERIAUS delninė. Taip, perskaitei teisingai, dabar moteriškos bilzgios kuprinės, kosmetinės ir, kas tik nori, gali būti gaminama iš aplinkai draugiško popieriaus, o Lietuvoje tai daro Tata Paper, apie kuriuos ir pakalbėsiu.
Matyt, labiausiai noriu pradėti nuo visai neaksesuarinės temos – veganystės, vegetarystės ir kitų aplinkai pagarbių gyvenimo būdų. Savęs negaliu priskirti nė vienam jų, nes, nors mėsą valgau retai, bet valgau, o tai jau mane numuša į visų veg ir eko bedugnių prarajas. Tuo pačiu dar esu ir labai stipriai neapsišvietusi šitais klausimais. Vis dar kiekvieno sutikto kitavalgio klausiu, ar tai daro dėl skonio, ar dėl įsitikinimų, tai ką jie valgo, ir būtinai užklausiu, ar rankoje turimi čipsai tikrai be kiaušinių – žodžiu, esu dėdė per giminės balių, kuriam vienam jo bajeriukai apie senmergę dukterėčią atrodo juokingi, o jinai jau aštuonioliktą kartą tą vakarą atsakinėja, kad „ne, draugo ji neslepia, tiesiog neturi, o vaikų iš viso gyvenime nenori.“
Dar vienas dalykas, mane išbraukiantis iš aplinkai draugiškų individų sąrašo – odiniai gaminiai. Pirkdama batus ar rankinę net nepasižiūriu, iš ko ji pagaminta (kalkit prie kryžiaus, dažniau ieškau patogaus ir gražaus). Tiksliai žinau, kad bent vieni odiniai batai tikrai bus, o štai toks abejingumas kai kurių gali būti laikomas ir neatleistinu.
Vis dėlto, su visais savo patingėjimais, pasvarstymais ir nuopoliais, vis tiek myliu ir mūsų Žemę, ir gyvūniukus, tik vis laukiu, kol kažkas tą mano meilę parodys už mane. Ir, ačiū dievui, kažkas rodo. Vienas tokių variantų yra aplinkai draugiškos moteriškos kuprinės, kosmetinės ir delninės, kurias kuria Tata Paper.
Atrodo, reikalas, atkeliavęs iš visiško kosmoso. Jei kam anksčiau mama sakydavo, kad „ne popierinis, neištirpsi“, tai šitiems aksesuarams galioja ir „popierinis, bet netirpsta“ variantas. Jei kada pamatysi Tata Paper kokioje mugėje, garantuoju tavo dėmesį patrauks vandens akvariumuose plūduriuojančios kosmetinės. Popierinės. Taip, paplūduriuoja ir toliau tarnauja kaip tarnavusios. Negana to, kuprinės dar atlaiko ir 12 kg svorį. Ir čia didesnė bėda tiek kažko į ją sutalpinti, negu bijoti, kad neatlaikys.
Pasirodo, iš kultivuoto pluošto (neklausk, ką tai tiksliai reiškia, žinau tik tiek, kad tokiam nereikia kirsti ištisų miškų) gaminamas popierius yra specialiai raugiamas, tuomet ištempiamas, tuomet dar truputį magijos, meilės ir mokslo, ir… taip, gaunamas audinys, kuris savo tvirtumu ir kitomis savybėmis nenusileidžia net „aš gi noriu ilgaamžio“ daiktų karalienei odai. Kaip suprantu, technologija jau tikrai ne šio mėnesio, bet, kaip visada, iki mūsų tokiam stebuklui teko kiek pakeliauti.
Į Lietuvą jį atvežė tokia Marija, kuri man anksčiau atrodė labai graži, o dabar – dar ir puiki, negana to, deganti šitais produktais ir absoliučia meile tam, ką daro. Jei pamatysi Tata Paper, kokioje mugėje, tai ji ir bus tas žmogus, skandinantis kosmetines vandenyje. Patikėti, kad tokios linksmybės veža – nesunku. Juolab, kad Marijai pavyko ne tik prisijaukinti visą šitą sudėtingai atrodantį kosminės fantastinės mokslikos procesą, bet ir veganiška odą paversti tokia stilinga, kad tai net tampa šiokiu tokiu minusu. Prašymų pačiupinėti delninę neatsigyniau visą dieną!
Kol kas tiek, aš visiškai svaigstu nuo nerealių lietuviškų gaminių atradimų, o tu keliauk čia arba spausk Facebook ir artmiau susipažink su Tata Paper – didžiausiu stiliagų, fashionist’ų, vegan/raw/eko-filių ir naujovių mylėtojų džiaugsmu. Beje, o kaip jums maniškė Tata Paper delninė? Šiaip įrašas turėjo būti apie ją :))
Aistė.
Tata Paper išgirdo mano žioplumą dėl nežinojimo, kas yra kultivuojamas pluoštas ir apšvietė:
„O kad jau kilo klausimas, kas yra tas klultivuojamas pluoštas, tai viskas labai paprasta: ariama žamė, kurią prasėjojus lieka skirtingų augaliukų šaknys – iš jų ir gaminamas šis popierius.“
Čia yra tiesiog keturis kartus geriau, negu maniau. Wow, wow, wow. Kodėl dar viskas nėra gaminama iš to popieriaus? Batai, baldai, mašinos sėdynių apvalkalai… Alioooo?
Sako, slides reikia tepti vasarą. Šventai tuo tikėjau, kol nepamėginau visiškai ne sezono metu nusipirkti palapinės. Kitiems dalykams gal ir tinka senoji išmintis,
Mano senelis buvo tikrų tikriausias savo automobilio gerbėjas. Jo aštuoniasdešimt kažkelintų metų mašina ir dabar atrodo lyg ką tik iš salono. Tokią ją
Labas! Aš Aistė – Veidrodėlio klausinėtoja, naujų dalykų išmėgintoja, senų tikrintoja ir šiaip laimingas žmogus 🙂
Komentarai: